Angolos Respublika – valstybė pietvakarių Afrikoje. Ribojasi su Namibija, Kongo Demokratine Respublika, Kongu, Zambija ir Atlanto vandenynu.
|
|||||
 |
|||||
| Valstybinė kalba | portugalų | ||||
| Sostinė | Luanda | ||||
| Didžiausias miestas | Luanda | ||||
| Valstybės vadovai | José Eduardo dos Santos
Prezidentas
|
||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
1 246 700 km² (22) - |
||||
| Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
12 127 071 (68) 9,73 žm./km² (174) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 51,95 mlrd. $ (77) 4 300 $ (113) |
||||
| Valiuta | Kvanza | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +1 netaikomas |
||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Portugalijos 1975 lapkričio 11 |
||||
| Valstybinis himnas | Angolos himnas | ||||
| Interneto kodas | .ao | ||||
| Šalies tel. kodas | 244 | ||||
Turinys |
 |
|---|
| Kongo civilizacija |
| Bantu migracija |
| Valstybės XIII-XV a.: |
| Kongas, Ndongas, Matamba |
| Valstybės XV-XIX a.: |
| Loangas, Kakongas, Ngojas, Sojas, Teke, Ovimbundu, Luba, Jaka, Imbangala, Kuba, Lunda, Bemba, Kazembė, Alujana, Tonga |
| Žemyno imperijos XIX a.: |
| Čokvė, Tipu Tip, Garanganzė, Kololo |
| Kolonijos XVIII-XX a.: |
| Portugalų Vakarų Afrika, Belgijos Kongas, Prancūzų Ekvatorinė Af., Šiaurės Rodezija |
| Nepriklausomybė: |
| Angola, Kongo Respublika, Kongo Demokratinė Respublika, Zambija |
Pagrindinis straipsnis: Angolos istorija
Istorija iki XIX a.: Kongo civilizacija, Mbundu, Ovimbundu
Dabartinė Angolos teritorija susiformavo XVIII a., ją kolonizavus Portugalijai. Iki tol ši teritorija kartu su Kongo respublikos, Kongo Demokratinės Respublikos ir Zambijos teritorija buvo neatskiriama Kongo civilizacijos dalis.
Šiaurinėje Angoloje XIII a. susikūrė seniausia civilizacijos valstybė - Kongo imperija, o Angolos teritorijoje buvo jos sostinė Mbanza Kongo. Į pietus nuo Kongo, centrinėje Angoloje gyveno mbundai, kurie panašiu metu įkūrė savo valstybes Matambą ir Ndongą.
XV a. portugalai pasiekė šias Afrikos pakrantes, užmezgė ryšius su Kongo imperija. XVI a. mbundų pakrantėje jie įkūrė Luandos miestą, kuris ilgainiui tapo Portugalijos Vakarų Afrikos politiniu centru. Kitas miestas piečiau, - Bengela, - irgi vykdė ekspansiją į žemyno gilumą.
XVII a. portugalai siekė užkariauti vietines valstybes, tačiau vienu metu Ndongo karalienei Nzingai pavyko suvienyti jas į bendrą kovą prieš portugalus. Tačiau nepaisant to, 1670 m. portugalai užėmė Ndongą. Kadangi šios valstybs valdovai tituluodavosi ngola, ilgainiui šis žodis prigijo visai šaliai, virsdamas Angola.
XVIII a. portugalai skverbėsi vis giliau į žemyną, prekiaudami su ovimbundais, kurie įkūrė valstybes centrinėje Angoloje ir tapo tarpininkais tarp europiečių ir valstybių žemyno gilumoje, ypač Lundos, Alujanos imperijų.
1885 m., per Berlyno konferenciją, buvo nustatytos Portugalijos Vakarų Afrikos ribos, kurios ir tapo dabartinės Angolos teritorija. Rytinės sienos buvo nustatytos 1891 m., sutartimi su Britanija, kuri užgrobė Barotselandą.
Portugalijos kolonijoje stiprėjant diskriminacijai, prasidėjo vietinių tautų judėjimai, kurie 1961 m. išaugo į Angolos nepriklausomybės karą. 1975 m. Angola galutinai iškovojo nepriklausomybę.
Pagrindinis straipsnis: Angolos politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Angolos provincijos
Angola suskirstyta į 18 provincijų:
| Provincija | Plotas (km²) | Gyventojų (2001 m.) | Administracinis centras |
|---|---|---|---|
| Bengo | 31 371 | 189 600 | Caxito |
| Benguela | 31 788 | 716 300 | Benguela |
| Bié | 70 314 | 1 320 800 | Kuito |
| Cabinda | 7 270 | 203 700 | Cabinda |
| Cunene | 89 342 | 244 500 | Ondjiva |
| Huambo | 34 274 | 1 765 100 | Huambo |
| Huíla | 75 002 | 950 600 | Lubango |
| Cuando Cubango | 199 049 | 133 200 | Menongue |
| Luanda | 2 418 | 2 468 900 | Luanda |
| Malanje | 97 602 | 1 032 200 | Malanje |
| Moxico | 223 023 | 362 100 | Luena |
| Namibe | 58 137 | 153 200 | Namibe |
| Pietų Cuanza | 55 660 | 669 100 | Sumbe |
| Pietų Lunda | 45 649 | 152 100 | Saurimo |
| Šiaurės Cuanza | 24 190 | 406 500 | N'dalatando |
| Šiaurės Lunda | 102 783 | 307 600 | Lucapa |
| Uíge | 58 698 | 1 032 800 | Uíge |
| Zaire | 40 130 | 320 800 | M'banza Kongo |
Pagrindinis straipsnis: Angolos geografija
Pagrindinis straipsnis: Angolos ekonomika
Angolos turtingas žemės ūkio sektorius yra pagrindinis prasigyvenimo šaltinis daugumai šalies gyventojų. Maistas turi būti gabenamas todėl, kad šalis kenčia nuo pilietinio karo. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra kava ir cukranendrės. Auginami kukurūzai, sizalis, medvilnė, tabakas, bananai. Šaliai svarbi žvejybos pramonė. Auginami galvijai, avys, ožkos, kiaulės.
Angola turi turtingus mineralinius išteklius. Nafta, dauguma jos yra prie Angolos krantų, yra pelningiausias produktas, teikia 50% šalies BVP ir 90% šalies eksporto. Deimantų kasyba taip pat yra svarbi ekonomimkos šaka. Išgaunamos gamtinės dujos, šalis turi geležies rūdos, fosfatų, vario, aukso, boksitų, urano išteklių. Šalyje yra metalų, žuvies, mėsos apdirbimo, cemento, tabako, tekstilės gamybos pramonė.
Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, Kinija, Pietų Korėja, Portugalija, Prancūzija.
Pagrindinis straipsnis: Angolos gyventojai
Pagrindinis straipsnis: Angolos kultūra
 |
Šis straipsnis apie geografiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
Alžyras | Angola | Beninas | Bisau Gvinėja | Botsvana | Burkina Fasas | Burundis | Centrinės Afrikos Respublika | Čadas | Dramblio Kaulo Krantas | Džibutis | Egiptas | Eritrėja | Etiopija | Gabonas | Gambija | Gana | Gvinėja | Kamerūnas | Kenija | Komorai | Kongas | Kongo Demokratinė Respublika | Lesotas | Liberija | Libija | Madagaskaras | Malavis | Malis | Marokas | Mauricijus | Mauritanija | Mozambikas | Namibija | Nigerija | Nigeris | Pietų Afrikos Respublika | Pusiaujo Gvinėja | Ruanda | San Tomė ir Prinsipė | Seišeliai | Senegalas | Siera Leonė | Somalis | Sudanas | Svazilandas | Tanzanija | Togas | Tunisas | Uganda | Zambija | Zimbabvė | Žaliasis Kyšulys
Priklausomos teritorijos Mayotte'as | Reunionas | Šv. Elenos sala | Vakarų Sachara
