| Archėjaus eonas |
|---|
| (skaičiai milijonais metų) |
Archėjus – Žemės vystymosi eonas, kurio apatinė riba yra prieš 3,8 mlrd. metų, o baigėsi - prieš 2,5 mlrd. metų. Eono ribos yra apibrėžtos chronologiškai, neparemtos stratigrafija. Eono pavadinimas kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio ""Αρχή" (Arkhē)", reiškiančio "pradžia, kilmė".
Archėjaus pradžioje šilumos srautas iš Žemės gelmių buvo apie tris kartus didesnis, nei dabar. Perteklinė šiluma susidarė dėl likusios šilumos nuo akrecijos proceso, taip pat šiluma išsiskyrė dėl besiformuojančio geležies branduolio ir dėl trumpai gyvuojančių radioizotopų skilimo.
Dauguma iki šiandien išlikusių archėjaus uolienos yra metamorfinės bei vulkaninės kilmės. Vulkaninis Žemės aktyvumas buvo žymiai didesnis, nei šiandien. Gali būti, kad tuo metu Žemės tektoninių plokščių judėjimas buvo daug aktyvesnis, negu šiandien, ir dėl to iki pat periodo pabaigos negalėjo susidaryti dideli žemynai.
Tai, kad iš ankstesnio hadėjaus eono beveik neišliko jokių uolienų, galima paaiškinti dažnais susidūrimais su kosminiais kūnais Saulės sistemos planetų formavimosi pabaigoje. Netgi planetoms susiformavus, jos dažnai susidurdavo su dideliais asteroidais ir meteoritais. Gali būti, kad vėlyvojo kosminio bombardavimo metu itin dideli dangaus kūnai tiesiog sunaikindavo ankstyvuosius žemynus.
Manoma, kad Žemės atmosferoje archėjaus laikotarpiu nebuvo laisvo deguonies, tačiau jau egzistavo skystas vanduo. Panašu, kad panaši į dabartinę temperatūra nusistovėjo tepraėjus 500 mln. metų po Žemės susidarymo. Astronomai mano, kad Saulės spinduliavimas tuo laikotarpiu buvo trečdaliu silpnesnis, nei dabar - taip galima paaiškinti palyginti žemą temperatūrą.
Tikėtina, kad viso eono metu egzistavo gyvybė, tačiau tai buvo paprasti vienaląsčiai organizmai - vadinamieji prokarijotai. Nerasta eukarijotų, tačiau gali būti, kad tiesiog neišliko jų fosilijų. Taip pat kol kas neaptikta jokių virusų egzistavimo įrodymų. Rasta stromatolitų fosilijų, paplitusių viso eono metu ir ypač jo pabaigoje.
(